EKONOMIKA

Vasarą kainos dar mažės, o rudenį defliaciją vėl keis infliacija

Statistikams birželį antrą mėnesį iš eilės fiksavus defliaciją analitikai pabrėžia, jog birželį pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos sumažėjo

DEFLIACIJA

Ekonomistai: defliaciją lėmė degalų kainos, vangesnė paklausa

Po ilgos pertraukos Lietuvoje užfiksuotą mėnesio defliaciją lėmė mažėjusios degalų kainos, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat teigia, kad tai rodo mažėjančią gyventojų perkamąją galią, kurią veikia recesinės nuotaikos, pabrangusios paskolos.

NAUJIENŲ APŽVALGA

Trečiadienio kaleidoskopas: Lietuvos ekonomika, R. Pratasevičiaus bausmė ir kitos svarbiausios naujienos

Svarbiausių gegužės 3-iosios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga. Lietuvos ekonomika. Po to, kai antradienį paskelbti techninę recesiją Lietuvoje patvirtinantys pirmojo

KOMENTARAS

Recesija pasivijo Lietuvą

Po vakar paskelbtų ir techninę recesiją Lietuvoje patvirtinusių pirmo ketvirčio BVP duomenų nebėra abejonių, kad šiemet Lietuvos BVP sumažės. Infliacija

LIETUVOS EKONOMIKA

BVP nuosmukis Lietuvoje bus didesnis, nei tikėtasi, trauksis infliacija, nedarbas padidės iki 6,9 proc.

Po antradienį paskelbtų ir techninę recesiją Lietuvoje patvirtinusių pirmojo metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto duomenų nebėra abejonių, kad šiemet Lietuvos

KOMENTARAS

Gyventojai tampa vis atsargesni dėl būsto kainų

Gyventojų, manančių, kad būsto kaina Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės, pirmą ketvirtį sumažėjo iki 38 proc., o iki 35 proc. padidėjo galvojančių, kad kainos per metus labiau nesikeis. Kas penktas apklaustasis teigė, kad kainos per artimiausius metus kris. Atsargesni lūkesčiai nestebina, nes jie atspindi ne tik viešojoje erdvėje susiformavusias vyraujančias ekspertų nuomones, bet ir faktinius duomenis – būsto kainos Lietuvoje pirmą ketvirtį nebeaugo.

ĮTAKA

Verslo nuomonės lyderių įtakos indeksas: A. Lukošiaus ir D. Dundulio spurtas

Nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet staigmena – šalia garsių ekonomistų Nerijaus Mačiulio, Žygimanto Maurico, Mariaus Dubnikovo į dešimtuką pateko ir Arnoldas Lukošius, „Tele2“ veidas ir ekspertas, rodo „Kantar“ sudarytas Verslo nuomonės lyderių įtakos indeksas.

PREKYBOS APIMTYS SU RUSIJA

T. Povilauskas: prekybą su Rusija išlaiko aplinkiniai keliai ir likę ryšiai

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje su šia agresore bet kokius, tarp jų ir prekybos, ryšius nutraukė arba ketino tai padaryti nemažai

KOMENTARAS

Kokios patirties pasiimsime iš šių metų?

Karas Ukrainoje, istoriškai labai didelė infliacija, sparčiai didėjusios palūkanų normos, vertybinių popierių kainų nuosmukis ir dar daug kitų neigiamai skambančių

EKONOMIKA

Ekonomistai: mėnesio defliacija – jau čia pat, metinė – po metų

Metinei Infliacijai Lietuvoje toliau pamažu mažėjant, ekonomistai sako, kad vartotojų kainų smukimas yra ne toks greitas, kaip norėtųsi, o tai lemia vis dar aukštos dujų ir elektros kainos. Vis dėlto kai kurie jų mano, kad jau gruodį galima sulaukti mėnesio defliacijos, kiti jos tikisi 2023-ųjų vasarį, o metinės defliacijos – kitų metų pabaigoje.

KOMENTARAS

Kitąmet Lietuvos ekonomika augs minimaliai

Ir trečią ketvirtį stebino Lietuvos ekonomikos atsparumas išorės trikdžiams. Tačiau ir toliau laikomės prielaidos, kad kitąmet dėl kuklesnės pagrindinių eksporto rinkų paklausos Lietuvos ekonomika augs minimaliai. Euro zonos 2023 metų BVP pokyčio prognozę pabloginome nuo 0,3 proc. iki -0,4 procento, o Lietuvos – nuo 0,5 iki 0,1 procento. Nors infliacija jau pasiekė piką, tačiau ji mažės lėčiau, negu manėme anksčiau, todėl vidutinės metinės infliacijos prognozė 2023 metais padidinta nuo 6,2 iki 9 procentų. Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą didins dar du kartus nuo dabartinio 1,75 iki 2,75 procento.

KOMENTARAS

Gyventojų būsto kainų lūkesčiai nusileido ir grįžo į priešpandeminį lygį

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje trečią ketvirtį nemenkai sumažėjo: kad būstas brangs, teigė 57 proc. apklaustųjų, kai antrą ketvirtį tokią nuomonę turėjo 80 proc. respondentų. Tikėtina, kad kuklesnius lūkesčius labiausiai lemia pagausėjusios diskusijos viešojoje erdvėje apie tai, kad būsto rinkai ateinantys metai bus prastesni. Taip pat neigiamą įtaką daro ir didėjančios palūkanų normos bei prastėjančios kitų metų ekonominės prognozės. Tikėtina, kad paskutinį metų ketvirtį gyventojų, galvojančių, kad būstas per vienus metus brangs, bus dar mažiau.

Įtampa energetikos sektoriuje pradeda išmušinėti ekonomikos saugiklius

Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje

MAŽMENINĖ PREKYBA

Prekyba rimsta, bet paslaugoms gyventojai vis dar išlaidauja

Statistikos departamentas skelbė, kad gegužę mažmeninės prekybos apyvarta (neįtraukus degalų) buvo 14,8 proc. didesnė negu prieš metus, tačiau, įvertinus infliaciją,

KOMENTARAS

Karas ir infliacija vis labiau stabdo pasaulio ekonomikos augimą

Pirmas šių metų Lietuvos ekonomikos ketvirtis buvo neblogas, prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos taip greitai nenutrūko, gyventojų vartojimo tendencijos, nepaisant labai didelės infliacijos, staiga nepasikeitė, o Vyriausybė pristatė kovos su infliacijos pasekmėmis priemonių paketą, kuris darys teigiamą įtaką ekonomikai antrą pusmetį. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 0,9 proc., o kitais metais – 1,8 procento. Nors tai geresnė prognozė, negu paskelbta kovą, praėjus kelioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, toliau išlaikome prielaidą, kad antrą ir trečią ketvirčiais Lietuvos ekonomikos pokyčiai bus neigiami – t. y. ekonomika vadinamosios techninės recesijos neišvengs. Apskritai pasaulio ekonomikos padėtis prastėja, ir artimiausi keli ketvirčiai bus nelengvi.